Valio! Prezidentai už smulkųjį verslą!
Kas nežino, šiuo metu Europoje vyksta verlininkystės savaitė. Atidarydama pirmą Lietuvos renginį, gražiai pašnekėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pavadino smulkųjį verslą "šalies ekonomikos varikliu". Žinoma, prezidentei geriau žinoti. Nors man atrodo, kad Lietuvoje jis bebaigia kvėpuoti. Masinis individualių įmonių naikinimas, individualios veiklos pasitraukimas į šešėlį, emigracija.
Tuo tarpu...
JAV prezidentas Barakas Obama irgi pasisakė Smulkaus verslo savaitės atidaryme."Šią savaitę mes garbiname antreprenerių ir smulkaus verslo vaidmenį mūsų visuomenėje. Jie mūsų klestėjimo variklis ir išdidus mūsų charakterio atspindys." B.Obama teigia, kad "jo administracija įsipareigoja padėti smulkiam verslui nukreipti šalies ekonomiką link atsigavimo ir ilgalaikio augimo." TODĖL antradienį prezidentas siūlė Kongresui priimti eilę mokesčių ir kreditavimo pakeitimų, skirtų padėti smulkiam verslui. Kitos priemonės buvo numatytos dar 2009 m. (The American Recovery and Reinvestment Act).
* Amerikoje smulkus verslas sukuria 2/3 visų šalies darbo vietų. Daugiau nei 50 proc. visų dirbančiųjų yra smulkaus verslo darbuotojai arba savininkai. Daugiau nei 23 proc. valstybės užsakymų privalo būti skiriama smulkiajam verslui.
Variklis varikliui - nelygu...
tai amerikoj irgi neviskas gerai su tuo smulkiuoju bedarbiu irgi daug
Pilnai pakaktu, kad pirmus verslavimo metus valdzia bent jau neapmokestintu dvigubai sodra: kaip pagal darbo sutarti ir kaip individualia veikla.
Tada dirbantys galetu bandyti kazka veikti, vystyti savo versla. Atrodo visiems, mastantiems apie versla, toks sprendimas akivaizdus, bet tik deje ne valdziai...
LT valstybingumas dar nuo 1990 m. nepriklausomybes paskelbimo yra didziausia vertybe del kurios pradedant kovo 11-aja (ir velesnemis nepriklausomos LT dienomis) visiems sakoma, kad reikia aukotis, susiverzti dirzus, pakenteti, sumoketi, socialiai pasidalinti nasta, damoketi, issimoketi ir t.t. Zmogus LT niekada nebuvo vertybe pradedant nuo ~ 1926 (A.Smetonos perversmas > LTSRS > nepriklausomos LT "valstybingumo" fenomenas). Kai pridetine verte kurianti visuomenes dalis baigia emigruoti, gimsta supratimas, kad ir verte kuriantis zmogus yra vertingas, bet ne kiekvienas senolis, vaikas, spec.poreikiu turintis zmogus (kaip vakaru pasaulyje), bet mokesciu moketojas, kuri galima numelzti. Kai valstybes aparatas apgaudineja zmones, mano supratimu yra normalu tiketis, kad anksciau ar veliau ir zmones ims apgaudines valstybe - kaip pasauksi, taip atsilieps. LT tranzistas nuo TSRS 'biurokrato' iki siandieninio 'valdininko', turejo trumpa keleto menesiu (gal keliu metu) perioda, kai juos dar vadino tikruoju vardu - 'tarnautojais'. Visi zino, kad biurokratu turime per daug, ir teisinis reguliavimas kazkoks gremezdiskas, neskaidrus, apauges lobistiniais interesais ir t.t.. Valstybe per kelis paskutinius metus (2008, 2009 iki dabar - 2010) skolinosi is esmes tam, kad ismoketi tarnautojams atlyginimus, t.y. 'pravalgymui'. Didziausi mokesciu moketojai yra stambus verslas, jis sunesa ~ 60-70% LR biudzeto, likusius ~30-40%% sumoka SVV verslas ir pilieciai per kasdieni vartojima (t.y. PVM). SVV is esmes ismaitina patys save (ju indelis i LR biudzeta yra salyginai nedidelis ir tikrai nestabilus), taciau jei LT nesudaro salygu daryti versla SVV, kad jie galetu bent jau issimaitinti, tada zmones tampa nasta (bedrabiais, darbo birzos remiamais darbuotojais ir t.t.) arba emigruoja, nes badauti ar susiverzti dirzus nera reikalo (kai galima ES gyventi kaip zmonems), nei siandiena, nei rytoj niekas nepasikeis, nes nesikeite jau 20 metu, tam reikes maziausiai 5-10 metun jei valdzia nemals sh... . Kas nori 5-10 metu atsisakyti normalaus gyvenimo (???), kad veliau gyventu ES salyje su zemiausiu gyvenimo kokybes lygiu - turbut niekas. Butu idomu isgirsti ka galvoja kiti - gal kam pavyko sukurti stabilu, teiseta ir pelninga versla LT ? Pasidalinkite istorijomis !
Vytautai, man atrodo, nesvarbu, ką deklaruoja šalies valdymo organai (valstybingumą), jiems juk reikia surašyti gražias programas, strategijas... Normaliam, gyvam žmogui daug svarbiau, kokį prioritetą jis pats sau pasirenka.
Papasakosiu vieną istoriją "į temą".
90-aisias draugavome su kaimynų šeima. Motina buvo atsidavusi tautininkė - ėjo prie seimo, prie tv bokšto, nešė maistą, įkalbinėjo kareivius pasitraukti; savo vaikams neleido nešioti pionierių simbolikos, kai ji dar buvo privaloma mokyklose ir pan. Žodžiu, mūru stovėjo už gimtąjį kraštą ir nepriklausomybės atkūrimą.
Po kokių 5 metų, kai vaikai paaugo ir turėjo rinktis gyvenimo kelią, ta pati moteris jiems patarinėjo palikti Lietuvą, išvažiuoti į užsienį ir kurti geresnį gyvenimą. Labai nustebau tai išgirdusi ir negalėjau patikėti, kad toks buvo jos patarimas, juk visą laiką ji reiškė didelę meilę Lietuvai.
Tik subrendus suvokiau, kad taip, ji myli Lietuvą, bet motiniškas instinktas yra stipresnis, todėl ir nori, kad vaikai gyventų geriau, kad ir kitur.
Supratau, kad teisinga ir normalu rūpintis visų pirma savimi, savo šeima, užsidirbti, išnaudoti galimybes. Tokiu būdu, jei klestės kiekvienas kiemas, klestės ir visa valstybė.
P.S. Dėl sėkmės istorijų. Man atrodo, kad naujokams dar per anksti "girtis", o patyrusiems verslininkams, gal būt sunku rasti laiko ilgiems pasakojimams. Na, bus matyt 
2010 © Visos teisės saugomos. Svetainės taisyklės | Susisiekti | Techninis sprendimas | 