Norintiems pradėti verslą

Turizmo rinkai smukus, vienos įmonės priverstos „susitraukti“ arba net bankrutuoti, o kitos kuriasi ir rengia rinkos užkariavimo planus. Su „Atostogų Perlai“ savininke Vaida Grinevičiūte nuoširdžiai kalbamės apie naujai įkurtą kelionių agentūrą ir praeitą kelią iki jos įsteigimo.

Kur prasideda kelias į nuosavą verslą?
Pažvelgus atgal, galiu pasakyti, kad išbandžiau labai daug veiklų. Tai buvo choras, dziudo, dramos būrelis, krepšinis, šokiai, darbščiųjų rankų būrelis, siuvimas, įvairios kelionės. Antras esminis momentas – anksti įgytas savarankiškumas. Nuo 15 metų išvažiavau iš savo gimtojo miestelio mokytis, dirbti ir gyventi į Kauną. Pirma darbinė patirtis – siuvėjos – pasirodė besąs juodas darbas ir maži pinigai, todėl, ieškodama lengvesnio ir malonesnio užsiėmimo, įstojau studijuoti turizmo ir viešbučių administravimą, baigusi persikėliau į Vilnių, taip ir prasidėjo mano karjera.

Ir nuo to laiko siekėte vadovauti savo kelionių agentūrai?
Ne visai taip. Dirbu turizmo sferoje nuo 2005 metų ir sukaupiau gerą patirtį, tačiau vis nedrįsau išeiti į nuosavą verslą. Gąsdino rizika bei nežinomybė, ar pavyks. Dažnai svarstydavau apie savo įmonę, bet abejonės vis sulaikydavo nuo tokio žingsnio... Kol vieną gražią dieną aplinkybės susiklostė labai palankiai – atsirado nebrangios patalpos, pilnai įregistruota įmonė (už kurią tik sumokėti tereikėjo), bei verslo partneris padrąsinimui.

Kokia buvo ta pradžia?
Pradėjome veiklą prieš pusmetį, beveik pačioje pradžioje verslo partneris dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš verslo, ir aš tapau už viską atsakinga. Kadangi esu didelė savamokslė – pati išmokau tvarkyti buhalteriją, prižiūrėti svetainę, ruošti straipsnius, anglų kalba taip pat neatsiejamas dalykas nuo bendravimo su užsienio partneriais, todėl teko jos taip pat pačiai išmokti, – taigi tenka viską spėti. Pirmoji vasara – metas suktis ir skirti pagrindinį dėmesį klientams, o jau žiemą kursiu įmonės veiklos strategiją. Idėjų, kontaktų ir planų tikrai yra.

Tai nebebijote nei konkurencijos, nei krizės?
Konkurencija tarp kelionių agentūrų visada didelė. Žmonės nepasitiki mažomis agentūromis, užtat mūsų privalumas – nuoširdus bendravimas ar asmeninis dėmesys klientui. Antras dalykas – pradėjus veiklą per krizę, mes nepajutome prieš tai buvusio pakilimo, prie kurio buvo pripratę agentūros-senbuviai. Todėl mums asmeniškai neskaudus menamas kritimas.
Be to, visada esu pasiruošusi ištraukti iš stalčiaus ir įgyvendinti antikrizinį planą. (Vaida šypsosi, pastebėjusi mano gyvą susidomėjimą). Kokia to plano paslaptis? Mokėti atsisakyti įprastų dalykų, pasitenkinti kažkuo kitu, pačiam pagaminti tai, ką mėgsti. Na, pavyzdžiui, ruošiantis draugės vestuvėms, galiu pati pasisiūti suknelę, o brangią puokštę pakeisti originaliu sveikinimu.

Tikriausiai, tiems, kas anksti pradėjo savarankišką gyvenimą, jokios krizės nebaisios. O kokios dar savybės reikalingos pradedant verslą?
Atsakingumas prieš klientus, partnerius, tik taip galima įgauti pasitikėjimo; ištvermingumas – ir psichologinis, ir fizinis; komunikabilumas – mokėjimas bendrauti, spręsti konfliktus. Ypač tai svarbu turizmo veikloje. Pavyzdžiui, būna, kad žmogus praranda pasą, pasimeta, nervinasi ir kreipiasi į kelionių agentūrą. Tuomet turi pritaikyti geriausius psichologinius bei derybinius įgūdžius, nuraminti, padėti. Taip pat nemažiau svarbūs yra kruopštumas ir kantrybė. Kai kurie klientai blaškosi, kartojasi, o tu turi vis tiek kantriai aiškinti, atsakinėti į tuos pačius klausimus.
Dar versle nuolat tenka susidurti su įvairiomis problemomis ir jas spręsti, todėl neįkainojami geri derybų įgūdžiai. Štai paskutinis jų pritaikymo pavyzdys: klientas atsisakė kelionės, ir mūsų agentūra būtų priversta mokėti užsienio organizatoriui atsisakymo mokestį, o po to bylinėtis su sutarties pažeidėju. Teko paruošti gražią ir apmąstytą kalbą, suderinti visus žingsnius ir pagaliau be konfliktų ir nuostolių išspręsti šią situaciją.

O šie įgūdžiai ir savybės atsiranda iš prigimties arba išlavinami?
Man atrodo, viską galima išlavinti, tik, kad būtų poreikis. Pavyzdžiui, aš anksčiau buvau labai nedrąsi, o dabar laisvai bendrauju su bet kuriais žmonėmis, intuityviai jaučiu jų poreikius. Beje, kai versle tenka susidurti su daugeliu skirtingų klientų, labai svarbūs tampa ir bendravimo įgūdžiai. Kiekvienas keliautojas su savo pažiūrom ir charakteriu, todėl gerai aptarnauti pavyks tik nuoširdžiai ir paprastai bendraujant. Manau, taip užtarnaujama reputacija.