Verslininkas vs Samdomas darbuotojas
Šio straipsnio tikslas – psichologinių verslininko ir samdomo darbuotojo savybių palyginimas.
Skaitytojas lengvai gali pritaikyti šią analizę sau ir įvertinti priklausomumo vienai ar kitai grupei laipsnį.
Stengiausi akcentuoti ne kokias konkrečias charakteristikas (kaip „pažįstu atsakingą samdomą darbuotoją“, „žinau organizaciniais gabumais nepasižymintį verslininką“), o nedalomas savybių grupes, pasireiškiančias realiame gyvenime bei asmens veikloje.
Tipinius bruožus pateiksiu trijose psichologų išskiriamuose blokuose: intelektualiniame, komunikatyviniame ir motyvaciniame.
| Verslininkas | Samdomas darbuotojas |
|---|---|
| Intelektualinis blokas | |
|
|
| Komunikatyvinis blokas | |
|
|
| Motyvacinis blokas | |
|
|
Suprantu, kad šis paskirstymas gali pasirodyti šališkas, tačiau iš tikrųjų dėl savarankiškumo, asmeninės laisvės, kūrybingumo, veiklumo laikau verslininko tipą pranašesniu ir siektinu.
Taigi, palieku kritikos platybę samdomo darbo šalininkams, nes negaliu ginti pozicijos, kurios efektyvumu netikiu.
2010 © Visos teisės saugomos. Svetainės taisyklės | Susisiekti | Techninis sprendimas | 
Komentarai
Nesupratau?
Gal galėtumėt pakomentuoti šia savo fraze: "nes negaliu ginti pozicijos, kurios efektyvumu netikiu", nes nelabai suprantama mintis!
komentuoju
Negaliu ginti "samdomo darbuotojo" tipo, nes, mano manymu, tai neefektyvus būdas asmenybės gabumams bei darbams pasireikšti. Tie, kas linkę didinti savo efektyvumą, neišvengiamai atsidurs nuosavo verslo kūrimo kelyje.
per smarkiai...
suprantu, kad čia specialiai taip supriešinti samdomas darbuotojas ir verslininkas - vardan diskusijos
gyvenime tikrai taip nėra 
Tikiuosi tu cia juokauji?:)
Tikiuosi tu cia juokauji?
Ne kiekvienam samdomam darbuotojui reikia uzsiimti verslu, nes jis yra savo srities specialistas ir labai vertinimas, o apie versla ir jo pletojima jis nesigilina, nes savo patirtimi ir ziniomis, gali uzdirbti 10k daugiau, nei tie "verslininkai"! Kas bus, jeigu kiekvienas geras specialistas prades kurti savo verslus? Gal nejuokaukim taip ziauriai:) Vieni geba gerai programuoti, kiti gabus architekturai ir menams ir jie gali buti savo srities nerealus specialistai, bet tikrai niekada netaps verslininkais, nes netures igudziu ir patirties! O jiems to ir nereikia, jie bus komunikabilus, jie gales vadovaudi dideliems projektams, didelems komandos ir daryti darbus, bet savo verslo nesiims! Be to, kaip galima lyginti du segmentus, kurie viens be kito neisgyventu? Ka verslininkas darytu be samdomu specialistu? Ganetinai juokingi pamastymai, bet gerbiu kiekvieno zmogaus nuomone:)
Ne, pajuokavot tai jūs
Konkrečiai va šitoje vietoje: „savo patirtimi ir ziniomis, gali uzdirbti 10k daugiau, nei tie "verslininkai"“
O gal būtent tam verslininkai ir kuria verslus, kad suteiktų labai patyrusiam ir žinančiam darbuotojui galimybę užsidirbt dešimt kart daugiau, negu įmonės pelnas? Man tai skamba absurdiškai, bet jei žinote nors vieną pavyzdį, prašau pateikti. Labai įdomu.
„Kas bus, jeigu kiekvienas geras specialistas prades kurti savo verslus?“ Bus labai gerai - daug gerų, kokybiškų, konkurencingų prekių ir paslaugų atsiras.
Jei programavimas ar architektūra, ar menas yra žmogaus gyvenimo darbas (o ne tik prasimaitinimo šaltinis) logiška, kad žmogus norės jį vystyti ir plėtoti savarankiškai, o ne pagal šeimininko nurodymus. O šeimininko valia paprastai būna viena – specialistas turi dirbti įmonės labui, o ne atsiduoti savo talento lavinimui.
„...bet savo verslo nesiims!“ Gal nesiims, o gal susimąstys, kad kito kelio nėra, ir imsis. Gal pabijos, o gal išdrįs. Jūs, svety, svarbu, save žiūrėkit.
O kaip galima lyginti pavaldinį ir viršininką, karvę ir melžėją, in ir jan? Jie irgi vienas be kito „neišgyventų“, tačiau pagal tam tikrus bruožus, mes galime apibūdinti kuo skiriasi karvė nuo melžėjos.
„Ka verslininkas darytu be samdomu specialistu?“ Gal sukurtų robotus, o gal plėtotų „verslas – verslui“ santykius ar partnerystę ar kooperaciją. O štai ką darytų samdomi specialistai be verslininkų? Jūsų versija – kam jie dirbtų? Visi pultų į valstybės tarnybą ar daržoves auginti?
Gabrielė
Gyvenime tikrai yra verslininkų ir samdomų darbuotojų, ir jie tikrai turi tam tikras psichologines charakteristikas (kurios yra mano intereso taikinys). Sutinku, kad gyvenime šie tipai nėra priešai.
Labai paprasta pvz, kuris
Labai paprasta pvz, kuris sauna iskarto ilgai nemascius:) Imam vieno is komenrciniu banku vadavo (tai yra samdomas darbuotojas) ir jis gauna tikrai 10k didesne alga, nei 20% musu Lietuveleje egzistuojanciu "verslininku".
Cia reiktu straipsnelyje savo apibrezti tada, kas yra verslininkas ir kas yra samdomas darbuotojas? Nes architektas dirbantis savarankiskai, mano akimis ziurint nera verslininkas! Nes tada pradesim skaiciuoti, visokius laisvai samdomus programuotojus, dizainerius ir panasiai. O jie yra visviena samdomi zmones, o ne verslininkai.
Vel sypsena
Kad sukurti robotus, reikia samdomu darbuotoju, arba imone kuri ju turi, taigi nepradekim isukineti spirales, kuri suksis ir suksis. Vienas be kito neisgyvens!
O apibendrinimui galiu pasakyti tik tiek, kad "verslininkas" gali tureti tik polinki rizikuoti, drasa, dalele sekmes ir siek tiek ziniu, o samdomas darbuotojas gali tureti visas jusu isvardintas savybes, tiek vienoje, tiek kitoje puseje, taciau bus nemegstantis rizikuoti ir nesiims savo verslo
Labai jau taip sausai ir neisamiai viskas, bent jau butu aprasyta, kas yra "verslininkas" ar mobiliuju telefonu perpardavinetojas, padirbes pardavimo salone, susitaupes lisna kapeika ir pradejes juos savarankiskai pardavineti jau yra "verslininkas"? Ar freelancer'is irgi verslininkas? Jei taip, tai ka as zinau
:)
atsakymas
Priimu Jūsų pastaba dėl to "kas yra verslininkas", apie kurį čia kalba. Verslininko apibrėžimas pateiktas atskirame straipsnyje.
O jūsų pavyzdys netinka, nes bankas - tai visai ne tas verslas, apie kurį aš kalbu svetainėje skirtoje "norintiems pradėti savo verslą". Bet jei labai norite remtis šiuo pavyzdžiu: banko valdytojas (beje, jis neturi turėti banko akcijų, kitaip jis tampa savininku) niekada neuždirba daugiau negu banko pelnas. Taip pat ir įmonėje: joks normalus verslininkas neskirs samdomam direktoriui algą didesnę, negu laukiamas pelnas.
Esmė ne tame kas be ko išgyvens ar neišgyvens. Prispyrus, žmogaus išgyvenimo galimybės smarkiai išauga. Esmė tame, kurių gretose jūs norite būti.
Teisingai, nenorėjimas rizikoti ( = atsakomybės baimė) - neatsiejamas visų samdomų darbuotojų bruožas.
Išsamiau - jau greitai.
As su tinku su dauguma cia
As su tinku su dauguma cia pateiktu savybiu, mane tik siek tiek suglumino butent tas paskutinis sakinys, apie netikejima samdomu darbuotoju.
Dar vienas dalykas kur pateikiau pvz apie banka, tai as kalbu bendrai, kad banko valdytojas yra samdomas darbuotojas, jis gali imtis verslo, bet jam tas nevisada yra finansiskai apsimokantis darbuotojas, nes is savo verslo jis uzdirbs kur kas maziau negu dirbdamas banke! Mes gi snekam apie netikejima samdomais darbuotojais, tai nemanau, kad reiktu kaip pvz imti banko pelna ir jo samdomo darbuotojo uzdarbi. Nes siaip retas bano darbuotojas atsidarys savo banka:)
O as priimu pastaba del banko ir netinkampo pavyzdzio, tiesiog jau anksciau parasiau, kodel man uzstrigo jusu straipsnis. Sutinku, jei kalba eina apie smulku versla, tai viskas labai teisingai (na aisku dar butu idomu suzinoti, kas yra verslininkas), taciau jeigu jus netikite visais samdomais darbuotojais, tai tada jau kazkiek keistas poziuris, nes jau kaip anksciau paminejau skirtingu tu ir samdomu darbuotoju yra!
Šitos savybės tikrai
Šitos savybės tikrai surašytos šališkai ir daugelis jų neabejotinai yra netiesa, bet ne ape tai aš.
Kartais žmogaus (samdomo darbuotojo) tapimas verslininku gali būt tikrų tikriausias talento švaistymas. Įsivaizduokim itin gabų fiziką. Jis gali kurti verslą arba būt samdomas darbuotojas (mokslininkas universitete arba ką su fizika susijusio gaminančioj kompanijoj). Pirmu atveju jis daug laiko skiria verslo uždaviniams spręsti (susitikimai, pokalbiai, derinimas), antru - fizikai. Pirmu atveju jis sukuria dar vieną įmonę, kokių yra ne viena ir ne dvi, ir šioji - niekuo neišskirtinė, antruoju - kuria, atranda, daro tyrimus.
Žinoma, jo įmonė gali kurti lazerius, tai bus susiję su fizika. Bet jis pats vis tiek neužsiims mokslu - tik nurėdinės kitiems (galbūt mažiau gabiems ir mažiau produktyviems), kaip tą daryti. Švaistomas talentas.
Žmogus turėtų daryti tai, ką labiausiai mėgsta ir tai, ką labiausiai moka. Jūsų kažkur išsakyta mintis, kad turėtų užsiimti verslu, susijusiu su ta mėgiama sritim, yra klaidinga dėl to, kad žmogus vis tiek nedirbs tiesiogiai to, ką mėgsta.
Verslininkas turėtų būti tas, kuris mėgsta valdyti verslą. Tas, kuris nori kurti technologijas, ir turi kurti technologijas, o ne technologinė įmonę. Tas, kuris mėgsta rašyti knygas, ir turi rašyti knygas, o ne kurt knygų leidyklą, tas, kuri mėgsta projektuoti namus, ir turi projektuoti namus, o ne kurt statybų firmą.
O Jūsų išvada ape „verslininko“ tipo pranašuma prieš „samdinio“ tipą yra paremta klaidingai išskirtom šių tipų savybėm.
Dėkinga
už jūsų kritinę nuomonę, tačiau, nors surašytas ir šališkai, suskirstymas neabejotinai yra teisingas. Dėl kiekvieno punkto galiu paaiškinti KODĖL taip yra. Pvz. Jei samdomas darbuotojas neturėtų stereotipų ir išankstinių nusistatymų, įkaltų svetimų nuomonių, jis neabejotinai siektų SAVARANKIŠKUMO; jei jis klausytų savo vidinio balso, jam nereikėtų viršininko, nurodinėjančio ką, kaip ir kada daryti ir t.t.
Talentingas žmogus VISADA sieks nepriklausomybės, nes tai labai kvaila švaistyti savo talentą, dirbant šeimininkui. Pažvelkite į istoriją. Talentai išgarsėja tik dirbant sau. Jūs šnekat apie fizikus. Ok, paimkime Tomaso Edisono pavyzdį. Ar galite jį įsivaizduoti dirbant kažkokioj gaminančioje kompanijoje, kur jam viršininkas nurodinėtų: „Nuo rugsėjo 1 iki spalio 30 gaminsi tą, paskui mėnesį dirbsi prie kito užsakymo, paskui 3 dienas tyrinėsi, darysi atradimus, daugiau laiko skirti negalime, nes reikia pradėti sekantį užsakymą“ ir pan.
Matot, „valdyti verslą“ yra tas pats, kaip „vystyti, tobulinti savo mėgstamą veiklą“. Jus kada nors bandėte vystyti, tobulinti savo mėgstamą veiklą darbe? Papasakokite mums, kaip sekėsi.
Rašytojas turi rašyti knygas, o leidyklą turi kurti tas, kas mėgsta knygas leisti. Tas kas mėgsta projektuoti, turi siekti savo projektavimo verslo, o ne statybos įmonės. Viskas čia paprasta.
Dabar sugalvojau, kad samdomas darbuotojas vis tik yra pranašesnis tipas. Kur reikia daug ir sunkiai arti, nėra jam lygiųjų!
Dėl paskutinio jūsų sakinio: pasitaisau.
P.S. Kodėl "norintis kurti technologijas" kuria savo imonę, o ne kuria jas darbdaviui, skaitykite čia: http://verslogalia.lt/interviu/inzinieriaus-pradeto-verslo-paslaptis-str...
Bandymas manipuliuoti savokom
Na. Paskaičius straipsnį dar galiu suprasti - Copy... Past... Nes iš to daromas tamstos verslas. Bet kai paskaičiau komentarus - stipriai suebėjojau tamstos kaip psichologijos žinovo amplua, apie verslo žinias dar labiau. Rašytojas - nėra verslininkas, mokslininkas - nėra verslininkas ir tikrai neprivalo ir nebūtinai nori juo būti. Jų stiprybė yra jų atradimuose ir kuriniuose, o ne, kaip tamsta bando traktuoti, verslo statime, daryme ir t.t. Yra žmonės kurie savo idėjas parduoda už milijonus savo darbdaviams, ar jie kuo nors menkesni už verslininkus, o gal jų savivertė yra žema? Totalus nusikalbėjimas, kurio iš esmės neteisinga idiologija - jei neturi pinigų esi niekas, jei nesi verslininkas esi liuzeris ir t.t. ir pan. Čia psichologo mastysena ir žodžiai? Nemaišykite tamsta visiškai skirtingų dalykų - yra specialistai-konsultantai kurie nebūtinai būdami verslininkais už savo veiklą gauna žiauriai didelius honorarus, yra meno ir mokslo žmonės kurie taip pat gauna didelius honorarus nebūtinai turėdami savo verslą, yra investuotojai kurie gyvena iš dividendų, yra "skaičiavimų mašinėlės" kurie verslą mato tik per pinigų uždirbimo prizmę ir kurie neturi sotumo jausmo (dėl jų kyla karai, o ne dėl tų kurie neturi verslo, kaip čia jau kituose straipsniuose buvo rašytą), tiesa yra ir tokių kuriuos lydėjo viziją - kompiuteris, gamtos ekologiški namai, grožio kūrimas ir t.t. ir t.t. Aš atsiprašau už kritiką, bet nebe galėjau toliau tylėti. Nepykite, bet tamstai tikrai stinga kompetencijos. Priimkit prašau tai ne kaip nora pasipuikuoti ar jus pažeminti, o kaip nuoširdų norą jus padrąsinti daryti tai ir toliau, nuolatos keliant savo profesionalumą ir bendrą išprusimą. Ir toliau lieku jūsų skaitytojas.
Valentinai,
Visų pirma, aš ne "psichologijos žinovas" - greičiau "psichologijos praktikas".
O jums labiau patiktų, jei pripumpuočiau čionai šabloninių psichologų sentencijų iš kognityvinės psichologijos arba eilinį kartą aprašyčiau "šventus" asmenybės tipus?
Rašytojas, mokslinikas nėra verslinikai. Bet jie jiems prilygsta, jeigu sugeba savo kūrybą, atradimus paversti uždarbio šaltiniu. Kitaip tariant, jei to, ką jie sukūrė, niekas nenori pirkti, gal jie nėra tokie jau didūs kūrėjai? Ir gal neverta apskritai jų pavyzdžių nagrinėti?
"Yra žmonės kurie savo idėjas parduoda už milijonus savo darbdaviams" Gal tamsta gali pateikti tokių kvailų samdomų darbuotojų pavyzdį? Net už milijonus! Netikiu. Be abejo jie menkesni (=kvailesni) už verslininkus. Be abejo jų savivertė yra žema. Ir dar - jie labai netiki savimi!
Ideologija mano gera: Jei kažką sugebi, kam tau viršininkas (darbdavys)? Jei labai protingas, kodėl ne toks turtingas?
Užduokime šiuos klausimus žiauriai gerai apmokamiems specialistams, ir išsiaiškinsime, kad yra dalykų (svarbių gyvenimiškų dalykų), kurių jie NEMOKA. O jei mokėtų, tai būtų patys sau šeimininkai.
Užduokime šiuos klausimus sau. Galėsime prieiti įdomių išvadų!
Kritika, o ypač konstruktyvi, šiame tinklapyje visada laukiama.
Dėkoju, Valentinai.
protingas <-- verslininkas --> turtingas
Čia susikerta ideologijos "turėti ar būti", "etiškas verslas"...
Įdomi diskusija.
etiškas verslas
"Etiško verslo" sąvoka truputį iš kitos srities. Gražiai, etiškai elgtis gali kaip verslininkai, taip ir samdomi darbuotojai.
Verslo etika žymiai lengviau išsiugdoma savybė, negu, tarkime, drąsa. Tam pakanka perskaityti knygose ir išmokti kelias taisykles. Kur kas sunkiau išsiugdyti tikėjimą savimi.
Ir viena ir kita
Sveiki,
ginčas beviltiškas
Palaikau autorę. Tie kurie nepalaiko tiesiog to dar nepatyrė, t.y. nenuėjo tiek kelio.
Pati dar pries keleta metu bučiau aršiai gynusi poziciją, jog geras ir kvalifikuotas specialistas nebūtinai imsis verslo - nuomonę pakeičiau. Paprasčiausiai žmogus išauga ,,marškinėlius". Jei matai, kad praaugai savo darbdavį, anksčiau ar vėliau imsiesi verslo arba ieškosi kito būdo save išreikšti. Netikiu, kad aukštos savimonės, savivertės ir didelių gabumų žmogus sąmoningai gali dirbti kitam žmogui, kuris jam nėra autoritetas, t.y. jei yra ,,praaugęs darbdavį
Rašyti atsakymą