Norintiems pradėti verslą

 Kaip elgiasi žmogus, kai jo horizonte iškila nuosavo verslo vizija? Jis ieško informacijos ir klausia patarimų: ar man verta pradėti verslą, koks gali būti pelningas verslas, kurioje srityje galima užsidirbti pinigų. Čia naujokas ir susiduria su ištisu verslo „mokslu“ – verslo mitologija. Verslo mitais paprastai dalijasi geraširdžiai, bet nekompetentingi patarėjai, dažniausiai patys nesukūrę jokio nuosavo verslo. Šiame straipsnių cikle įvardinsiu paplitusius įsitikinimus apie mikro-, smulkų ir vidutinį verslą ir juos paneigsiu.

Mitas 1. Samdomas darbas – garantuotas, verslas – rizikingas

Dėl ko žmonės dirba samdomą darbą, o ne kuria ir vysto nuosavą verslą? Įprasta manyti, jog samdomas darbas, skirtingai nuo verslo, yra garantuotas.

Garantuotas darbas liko praeityje
Garantuotas darbas buvo prie socializmo. Kai kas dar pamena laikus, kai baigus aukštąją mokyklą, absolventai buvo skirstomi pagal ūkio poreikius ir nomenklatūrinius planus. Štai jie buvo užtikrinti, kad gaus darbą. Darbo vietą garantavo valstybė. Atlyginimą garantavo valstybė. Socialinį aprūpinimą, atostogas, pensiją... Beje, valstybė ne tik garantavo darbą visiems ir kiekvienam, bet ir baudė nedirbančius, veltėdžius ir... verslininkus (=spekuliantus).

Rinkos ekonomika ir darbas
Rinkos sąlygomis darbo niekas negarantuoja. Arba darbuotojas atitinka rinkos poreikius, arba ne. Jokių garantijų. Galima bandyti gerinti savo, kaip samdomos darbo jėgos, nominalią vertę – kelti kvalifikaciją, įvaldyti kompiuterį, net išmokti kokią Zimbabvės kalbą, tačiau specialistų rinkoje yra daug ir jie, skirtingai nuo verslininkų, nėra unikalūs. Todėl nominalūs privalumai neužtikrina siekiamo darbo gavimo. 

Diplomas garantuoja darbą?
Kai kas tikisi, kad darbo vietą gali užtikrinti diplomo, pagyrimo raštų, sertifikatų turėjimas. Kas yra diplomas? Tai pažymėjimas, kuriuo valstybė garantuoja, kad jo turėtojas išklausė ir atsiskaitė (perpasakojo) privalomų programų teoriją. Tokių išklausiusių ir atsiskaičiusiųjų tikrai yra daug ir kasmet jų gretos pasipildo naujais. Rezultate visi žinome atvejus, kai eina su diplomais ir braškių rinkti, ir sargu padirbėti. 
Darbo rinkai iš esmės reikia ne popierių, bet gebėjimo efektyviai atlikti tam tikrą darbą. Todėl diplomai (ir tai teisinga) nėra darbo gavimo garantas. 


Ką dar žmonės turi omenyje, kai šneka apie samdomo darbo garantuotumą? Jie turi omenyje tai, kad verslo galima netekti, o darbo netekti kaip ir neįmanoma, nes vieną kartą įgijus, tarsi „turi profesiją“.

Labai vaizdžiai ši nuomonė griaunama būtent dabar – krizės sąlygomis. Tūkstančiai bedarbių užplūdo darbo biržas, tapo nereikalingi geriausi diplomuoti specialistai, samdomi darbuotojai panikuoja dėl gręsiančių atleidimų. Profesijas žmones turi, bet kaip jas naudingai pritaikyti – ne kiekvienas išmano. 

O kaip gi sekasi verslininkams? Taip, verslo galima netekti, patirti finansinių sunkumų. Tačiau ši situacija yra pačio verslininko neteisingų sprendimų rezultatas ir jo atsakomybė. Aišku, kad tai, kas priklauso nuo tavęs paties, įmanoma valdyti ir keisti.

Rizika versle
Kas liečia verslo rizikingumą, - taip, jis rizikingas, BET! Versle rizikos yra numatomos ir valdomos verslo savininko. Jo įžvalgumo, racionalaus apskaičiavimo, analitinio mąstymo dėka. Riziką įmanoma (ir būtina) numatyti projektuojant įmonę bei vertinti ir koreguoti veiklos eigoje. Todėl verslininkas įgalus pats sau suteikti garantijas, tuo tarpu samdomas darbuotojas garantijų laukia iš kažkokio išorinio šaltinio – valstybės, darbdavio, aukštosios mokyklos.

Apibendrinant mitą Nr. 1, norėčiau priminti, kad „velnias nėra toks baisus, kaip maliavoja“ ir ne visada visuomenėje vyraujanti nuomonė yra teisinga.