Norintiems pradėti verslą

Padėkokite valstybei už tai, kad šitaip kvaršina smegenis daugumai, jog 99 procentai pradedančiųjų savo verslą svarbiausiu dalyku laiko įstatymų ir apmokestinimo išmanymą.

Visų pirma žinoti ir vieną, ir kitą tiesiog neįmanoma todėl, kad įstatymų ir nutarimų kiekis šimtą kartų viršija bet kuriuos protingus dydžius. Ir net teisininkai išmano tik procentus nuo šitos popiergalių krūvos.

Antra, verslo veikloje SVARBU, ką jūs DARYSYTE ir dėl kokių veiksmų gausite pelną, o ne tai, kaip jūs viską įforminsite.

Žinoma, valdininkai metų metais įtikinėja, kad įforminimas svarbiau už patį veiksmą ir nuoširdžiai tuo tiki, nes patys būtent taip ir gyvena.

Taigi, taisyklė numeris 1. Užmirškite popierius, įstatymus, licenzijas ir taip toliau. Ir neprisiminkite jų tol, kol jūsų verslas nepasieks tokio lygio, kai nežinojimas pradės trukdyti tolimesniam augimui.

Pavyzdžiui, kai jūsų pelnas pasieks nors 1000 dolerių per mėnesį. Kol jis mažesnis, nesilygiuokite į silpnapročius (šio epiteto naudojimas paaiškinamas autoriaus knygoje „Verslas. Vadovas silpnapročiams“, - vertėjo pastaba) valdininkus ir negalvokite apie popierius.

Aš užsiimu verslu daugiau nei 15 metų ir teisės aktus buvau paėmęs į rankas tik 3-4 kartus per tuos metus.

Kaip tai įmanoma? Nueikite į turgų, suraskite ten kokį nors rytų šalių prekiautoją, pageidautina neišsilavinusį (smulkiųjų verslininkų tarpe yra ir tokių), ir paklauskite jo, kaip viską galima ir reikia daryti. Ir jis jums viską papasakos. To, ką jis papasakos, nežino nei teisininkai, nei valdininkai.

Grandiozinis mitas pateikiamas su didžiuliu patosu: atseit įstatymai - tai verslo veiklos pamatas, kad verslas reguliuojamas įstatymais ir taip toliau.

Nieko panašaus! Du verslininkai, susitikę deryboms, stengiasi apsieiti be įstatymų bei nuorodų į juos, ir tik susitarus iš principo, atsidūsta ir pradeda mąstyti, kaip dabar visą tai įforminti.

O jei galima apsieiti be formalumų, puiku. Prekė, pinigai, prekė...

Dar kartą kartoju. Juridinė verslininko veiksmų pusė užima jo gyvenime ne daugiau kelių procentų.

Visa kita – tai atsakymai į klausimus: KĄ daryti, KODĖL būtent tai, DĖL KO aš dominuosiu rinkoje vykdant šią veiklą, KAIP padaryti, kad verslas kuo mažiau priklausytų nuo valstybinio reguliavimo. KAS mano klientai ir kodėl aš galėsiu juos įtikinti? Kaip tai padaryti nuo nulio?

Beje, šių klausimų detaliam apgalvojimui reikalingas įžvalgumas ir greitas mąstymas. Vietoj to, abejojantieji dažnai pradeda dejoti – tai neįmanoma, nieko neišeis, viskas žlugs.

Santykis tarp verslo veiklos ir šios veiklos įforminimo apytikriai toks, koks tarp bulvių užauginimo ir vėliau derliaus skaičiavimo bei svėrimo.

Galima bulvių nesverti ir neskaičiuoti. Derlius nuo to nesumažės. O štai nesodinti bulvių negalima ir nekasti taip pat. Nes nebus derliaus.

Palikime valdininkams – valdininkų, tegul jie popieriukus dėlioja, o kas žmoniška – kurti ir įgyvendinti idėjas, siekti mūsų veiksmų rezultatų, palikim sau. 

Autorius Jurij Moroz, šaltinis www.shsd.ru