Norintiems pradėti verslą

Labai įdomus klausimas! Apžvelgsime priežastis, dėl kurių žmogus netampa verslininku, o tęsia savo trumpą amžių samdomame darbe.

Kaip paaiškėjo, visos pagrindinės priežastys kyla iš psichologinės žmogaus prigimties, tiksliau iš socialinės-psichologinės prigimties.

Pirma ir svarbiausia priežastis – žemas žmogaus pasiekimų poreikis. Pasiekimų poreikis – tai sudėtinga žmogaus reikmė, besiformuojanti dar vaikystėje, kai vaikas siekia arba nesiekia aukštų socialinių rezultatų.

Pavyzdžiui, vieni vaikai siekia kuo geriau, kuo tobuliau pasirodyti prieš tėvus, savo artimiausią aplinką. Toks vaikų elgesys, nukreiptas į geriausio, aukščiausio rezultato tam tikroje veikloje pasiekimą, pagiriamas ir skatinamas tėvų. Vaikams užaugus, kadaise gautas tėvų pagyrimas jų psichikoje transformuojasi į savigyrą. Jie stengiasi šturmuoti naujas aukštumas ir už teigiamą rezultatą giria save patys. Aukštas pasiekimo poreikis išlieka visam gyvenimui, o formuojasi jis vaikystėje.

Galime pastebėti, kad dalis vaikų visiškai nesistengia kitų žmonių akyse pasireikšti maksimaliai gerai. Šie vaikai nededa pastangų, kad būtų gerai įvertinti, nesiekia parodyti aukštų rezultatų. Jie inertiški, pasyvūs arba tiesiog nesugeba agresyviai elgtis.

Taigi, pasiekimų poreikis formuojamas ankstyvoje vaikystėje ir visiškai priklauso nuo tėvų ir artimųjų. Arba tėvai suformuoja aukštą pasiekimų poreikį, arba jo nesuformuoja. Pakeisti pasiekimo poreikio lygį vėliau, vaikui suaugus, jau NEĮMANOMA.

Kiek žinau šiuolaikinę psichologiją ir psichoterapiją (o aš jas išmanau puikiai), dar nėra sukurta ir sėkmingai naudojama technologija, pajėgi pakeisti žmogaus žemą pasiekimų poreikį.

Teoriškai tai įmanoma. Tačiau, visų pirma, tai labai sudėtinga ir brangu. O, antra, kam to reikia? Jei žmogus pats nesupras, kad žemas pasiekimų lygis žalingas, argi jis bandys ką nors keisti? Ne, nebandys. Jis manys, kad tai normalu. Tame ir problema. Kol žmogus nesuvoks, jis niekada ir nieko nedarys, kad pasikeistų.

Kita kliūtis, trukdanti tapti verslininku – konformizmas. Vikipedija pateikia tokį apibrėžimą: „Konformizmas – moralinė ir politinė koncepcija, perteikianti prisitaikėlišką požiūrį, pasyvumą visuomeninės veiklos ar dominuojančių pažiūrų atžvilgiu, savo nuomonės reiškimo vengimą, nekritinį požiūrį“.

O dominuoja mūsų visuomenėje samdomi darbuotojai su tipiniu sovietiniu mentalitetu. Deja, verslininkystės kulto visuomenėje nėra.

Suprantama, kad samdomi darbuotojai auklėja vaikus pagal savo atvaizdą ir pavidalą. Jie įskiepija vaikams sovietinio išlaikytinių mąstymo vertybes – „nesikišk“, „neišsišok“, „buk kaip visi“, „svarbiausia, gauk diplomą“, „reikia tiesiog surasti šiltą vietelę“, „svarbu, kad neprasčiau nei kiti“ (bet negeriau!). Būtent pagal tokį scenarijų gyvena dauguma žmonių. Ir tai yra konformizmas: „Daryk, kaip visi! Apie nieką negalvok, tiesiog daryk, kaip visi!“

Konformizmas irgi įdiegiamas vaikystėje. Ir šį stereotipą irgi labai sunku keisti (rašau tai iš praktinės psichologo pozicijos). Sunku, bet įmanoma!
  Galima auklėti vaiką konformizmo dvasia ir jis darys tai, ką daro dauguma. Jis gaus kokį nors diplomą (ne svarbu kokį – vis tiek diplomai niekam nereikalingi), paskui įsidarbins (irgi nelabai svarbu kur - svarbu, kad mokėtų), lauks pensijos, purens sodo sklypą ir lankysis pas daktarus, o paskui keliaus į vietines kapines. Visiškai neoriginalu!

O galima auklėti vaiką nonkonformizmo dvasia. Pavyzdžiui, Vakarų kultūra labai vertina ir skatina vaikišką nonkonformizmą. O Rytų kultūra, atvirkščiai, skatina konformizmą, paklusnumą, pavaldumą, autoriteto garbinimą, tradicijų laikymąsi.

Nonkonformizmas – tai žmogaus gebėjimas atsilaikyti prieš grupės spaudimą, mąstyti ir veikti savarankiškai. Pagal taisyklę, aukštą nonkonformizmo lygį turi intelektualūs, pasitikintys savimi, stresams atsparūs žmonės.

Vakarų šalyse daugiau vertinama konkurencija ir sėkmė, o rytų šalyse – konformizmas, paklusnumas, tradiciškumas. Vakaruose stengiamasi vaikus auklėti nonkonformizmo ir aukšto pasiekimų poreikių dvasioje. Rytuose – konformizmo, subordinavimo, paklusnumo dvasioje.

Konformizmo psichologinis pagrindas – bausmės baimė.

Taigi, išsiaiškinome dvi pagrindines kliūtis, trukdančias pradėti nuosavą verslą – žemas pasiekimo poreikis ir konformizmas. Pirma kliūtis neįveikiama, antrą galimą dalinai įveikti ir paskatinti žmogų verslo veiklai. Norėčiau įvardinti dar dvi kliūtis. Tai – kompetencijos stoka ir nepasitikėjimas savimi.

Kompetencijos stoka verslo klausimuose susijusi su tuo, kad žmogus tiesiog nežino, ką ir kaip daryti. Nežino, kaip pradėti. Nežino, ką daryti toliau. Nežino, į ką orientuotis ir kaip spręsti vieną ar kitą situaciją.

Deja, šito niekur nemoko. Nei viena aukštoji mokykla niekada neišmokys versliškos mąstysenos. Aukštosiose mokyklose dėstoma mokslo teorija ir ruošiami specialistai, tačiau nei viena iš jų neruošia verslininkų.

Valstybinės verslo vadybos studijų programos niekam tikę. Kodėl? Todėl, kad greičiausiai nei vienas šių mokyklų dėstytojų neturėjo ir vargu, ar kada nors turės, nors ir nedidelį, bet nuosavą verslą.

Ko gali išmokyti aukštųjų mokyklų dėstytojai? Tiktai to vieno, ką moka patys, - konspektuoti lekcijas ir laikyti egzaminus. Tik tiek! Todėl net valstybinės verslo mokyklos neruošia verslininkų. Jos ruošia „diplomuotus specialistus“, t.y. žmones, kuriems staiga prireikė aukšto išsilavinimo diplomo. Tuo tarpu, verslininkui, žinoma, diplomas nereikalingas. Jam reikalingas pelningas verslas. Jam reikalingas rezultatas!

Kadangi jokia aukštoji mokykla neišmoko siekti verslo rezultato, to pradėjo mokyti verslininkai – aiškinti, kas yra verslas, kaip jis kuriamas, kokias kliūtis būtina įveikti. Verslo veikloje yra savų paslapčių ir niuansų, kurių nežinant, jūsų laukia liūdna pabaiga. Verslo reikia mokytis, bet tik iš tų, kurie išmano ir yra kompetentingi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai! Deja, aukštųjų mokyklų dėstytojų gretose, tokių žmonių nėra ir negali būti.

Ir paskutinė kliūtis, trukdanti tapti verslininku, - nepasitikėjimas savimi. Nepasitikėjimas savimi gana tipiška ir paplitusi pradedančiųjų problema.

Nepasitikėjimas savimi siejamas su žemu savęs vertinimu (vėlgi įgyjamas vaikystėje), rimtų sprendimų baime, derybų ir svetimų žmonių baime, nemokėjimu daryti įtakos, pinigų ir atsakomybės baime ir t.t.

Nepasitikėjimą savimi dažnai sukelią įvairios baimės ir psichikos kompleksai. Pirmą kartą visiems baisu – kai susipažįstame su naujais žmonėmis, pirmą kartą mylintis, pirmą kartą laikant egzaminą, pirmą kartą pasirašant rimtą sutartį...

Galiu jūs užtikrinti - nepasitikėjimas savimi įveikiamas. Ne mažiau svarbu suprasti, jog pasitikėjimas savimi – svarbus motyvacijos šaltinis, norint pasiekti tikslą ir apskritai, svarbus verslo sėkmės elementas. Galbūt pats svarbiausias. Drąsiam ir pasaulis priklauso!

Nepasitikėjimo savimi įveikimo metodai seniai sukurti, žinomi ir sėkmingai taikomi psichologų.

Atėjo laikas trumpai apibendrinti. Yra keturios pagrindinės kliūtis, trukdančios užsiimti nuosavu verslu:
1. žemas pasiekimo lygis;
2. konformizmas;
3. kompetencijos verslo klausimuose stoka;
  4. nepasitikėjimas savimi.

Taip pat sužinojote, kad pirma kliūtis neįveikiama, antra sunkiai, bet įveikiama, trečia ir ketvirta kliūtys įveikiamos specialaus verslininkystės mokymosi ir verslo praktikos dėka.

Norėčiau pridėti dar vieną svarbų dalyką. Galbūt nepastebėjote, bet pagrindinių kliūčių sąraše NEBUVO išvardintas „talento nebuvimas“, „gabumų nebuvimas“.

Iš tikrųjų! Atkaklūs psichologai, remiantis daugelio tyrimų ir apklausų rezultatais, išsiaiškino, kad „talento ar gabumų turėjimas“ nestipriai įtakoja veiklos sėkmę. Daug svarbesni yra kiti faktoriai.

Taip pat išsiaiškino, kad stereotipas, kad „talentas atras savo kelią“ – pavojingas mitas! Ir mūsų kasdienis gyvenimas rodo, kad labai daug talentingų žmonių nemokėjo realizuoti savo gabumų, nepasiekė žymios socialinės sėkmės. Liūdna.

Tokiu būdu, kai kurių samdomų darbuotojų pareiškimai, kad jie „neturi talento“ ar gabumų „verslauti“ – tik racionalizavimas, tai yra pasiteisinimas. Pasiteisinimas, už kurio slypi kas? Teisingai, arba aukšto pasiekimo poreikio stoka, arba įsisavintas konformizmas. Kitais žodžiais bandos instinktas.

Autorius Sergej Kovaliov, šaltinis http://kovalev-blog.ru/post_1215779394.html