Asmuo, norėdamas pradėti savo verslą, turi pasirinkti jo teisinę formą. Kiekviena teisinė verslo forma turi savo ypatumų, privalumų ir trūkumų. Pagrindinius kiekvienos teisinės formos aspektus buvome pateikę populiarumo sulaukusioje palyginimo lentelėje. Per 2010 metus pasikeitus įstatymams ir teisės aktams, lentelės informacija pareikalavo atnaujinimo, todėl ši straipsnio redakcija sudaryta pagal 2011 m. kovo 1 d. galiojančius teisės aktus.

Pirmame straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai UAB steigimo žingsniai, tačiau dažnai kyla papildomų klausimų, todėl čia bus pateikti atsakymai į dažniausiai rūpimus klausimus.

1. Buveinės registravimui keliami reikalavimai

Įmonės įstatuose iki šiol buvo privaloma nurodyti įmonės buveinės adresą, tačiau nuo 2010 m. sausio 5 d. buveinė gali, bet neprivalo, būti nurodyta įstatuose.

Nuo šiol įmonės buveinė gali būti keičiama akcininkų susirinkimo sprendimu arba vienintelio akcininko sprendimu. Tai labai palengvina įmonės steigimo procesą, kadangi yra galimybė įmonę įregistruoti savo bute, o išplėtus veiklą, perkelti buveinę į tinkamesnes patalpas, nekeičiant įstatų.

Dažnai pradėti verslą žmonės nesiryžta, bijodami patirti nesėkmę arba prarasti įdėtas lėšas. Apie tai, kokių rizikų padeda išvengti draudimo įrankis, bei apie padėtį verslo draudimo rinkoje pasiteiravau draudimo bendrovės specialistų.

Komentuoja „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Darius Nedzinskas.

Kokios yra rizikos versle ir kokių rizikų gali padėti išvengti draudimas?

Jei lygintume gyventojų draudimą su verslo draudimu, pagrindinis skirtumas būtų draudimo objektai. Privačių klientų draudime viskas sukasi apie turtą, automobilius ir šeimą, o verslo draudime – siejasi su įmonės turtu, darbuotojais, pelno-nuostolio ataskaita ir klientais.

Pradėti verslą, jei tam būtų palankesnės registravimo procedūros, kreditavimo sąlygos ir mokesčių lengvatos, siektų nemažai verslių žmonių ir net versle nepatyrusių bedarbių. Pažvelkime, kokios įsigaliojo sąlygos ir lengvatos verslui krizės apimtoje ekonomikoje. Nors Seimas nepritarė 1000 Lt įstatinio kapitalo idėjai, matome, kad kai kurie verslui palankesni sprendimai vis tik priimti.

Pradėti verslą jau galima internetu

Pirmas formalus dalykas, su kuriuo susiduria pradedantieji verslininkai – įmonės steigimas ir registravimas Juridinių asmenų registre.

Šiame straipsnyje nagrinėjami uždarųjų akcinių bendrovių (toliau UAB) steigimo teisiniai reikalavimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį steigiant įmonę patiems arba užsakant įmonės steigimo paslaugas. Net jei bendrovę steigia tokias paslaugas teikianti įmonė, yra pravartu žinoti, už ką yra mokami pinigai.

Uždaroji akcinė bendrovė – tai įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kas reiškia, kad bendrovės akcininkai atsako už įmonės skolas tokia suma, kokia turi pasirašytų akcijų. UAB steigimą reglamentuoja LR Civilinio kodekso (toliau LR CK) 2 knyga bei LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) antras skirsnis.

Dažnai girdžiu verslo aplinkoje apie būtinybę įsisavinti Europos Sąjungos paramą arba kurti iš ES fondų remiamą projektą. Toks verslo finansavimas atrodo labai patrauklus, ypač ekonominės krizės metu, bet kartu kelia nemažai klausimų apie realias galimybes juo pasinaudoti. Apžvelgsime pagrindinius ES paramos gavimo, finansuojamų veiklų, apskaitos ir atsiskaitymo už paramą aspektus.

ES struktūrinės paramos esmė – solidari ES narių pagalba labiau socialiai ir ekonomiškai atsilikusiems ES regionams. Visos Europos Sąjungos šalys „susimeta“ į ES biudžetą, kurio daugiau nei 1/3 skirstoma struktūrinių fondų pagalba tarp regionų, reikalaujančių tikslinio finansavimo.
 

Viešosios įstaigos dažnai yra painiojamos su biudžetinėmis įstaigomis arba yra manoma, kad tai tas pats. Tačiau biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose. Viešąsias įstaigas gali steigti valstybė ar savivaldybė bei fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau šios įstaigos nėra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Lietuvos viešosiose įstaigose valstybė ir savivaldybės gali dalyvauti lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai.

Asmuo, norėdamas pradėti savo verslą, turi pasirinkti jo teisinę formą. Teisines verslo formas Lietuvoje reglamentuoja LR Civilinis kodeksas ir atskiri įstatymai. Asmuo turi galimybę pasirinkti steigti juridinį asmenį arba individualią veiklą. Kiekviena teisinė verslo forma turi savo ypatumų, privalumų ir trūkumų. Pagrindinius kiekvienos teisinės formos  aspektus pateikiame, skaitytojų patogumui, lentelėje. (Atnaujinta 2010-02-03 d.)