Norintiems pradėti verslą

Viešosios įstaigos dažnai yra painiojamos su biudžetinėmis įstaigomis arba yra manoma, kad tai tas pats. Tačiau biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose. Viešąsias įstaigas gali steigti valstybė ar savivaldybė bei fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau šios įstaigos nėra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Lietuvos viešosiose įstaigose valstybė ir savivaldybės gali dalyvauti lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai.

Viešųjų įstaigų (toliau – VšĮ) steigimą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – LR VšĮĮ). Bendros nuostatos apie viešąsias įstaigas yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK).

Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius viešųjų įstaigų klausimus.

Viešosios įstaigos sąvoka ir požymiai

Viešoji įstaiga – tai pagal LR VšĮĮ ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus, vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Esminiai viešųjų įstaigų bruožai yra: 
1. ribota civilinė atsakomybė. VšĮ dalininkų atsakomybė pagal jos prievoles yra ribota, tai reiškia, kad jie atsako tik įneštu turtu.
2. pelno nesiekimas. Tokios įstaigos pelnas privalo būti naudojamas tik įstaigos numatytiems tikslams ir negali būti skirstomas steigėjams.
3. viešųjų interesų tenkinimas. Privatusis juridinis asmuo (pvz., akcinės bendrovės, individualios įmonės) siekia naudos savo steigėjams, akcininkams. Viešoji įstaiga, priešingai, siekia visuomenei naudingų interesų. Todėl viešąsias įstaigas dažniau steigia savivaldybės, rečiau fiziniai asmenys.

Viešajai įstaigai yra būdingas specialusis veiksnumas – ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja viešosios įstaigos įstatams, Civiliniam kodeksui, įstatymams ir veiklos tikslams.

VšĮ steigėjais gali būti valstybė, savivaldybės, kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys (fiziniai ir juridiniai).

Viešosios įstaigos steigimas

Viešoji įstaiga steigiama sudarant steigimo sutartį, o jei steigia vienas asmuo, pasirašant steigimo aktą. Steigėjų skaičius neribojamas. Steigimo sutarties ir akto turinys reglamentuotas LR VšĮĮ 5 str.

Kitas svarbus dokumentas, kuriuo įstaiga vadovaujasi savo veikloje, yra įstatai. Viešosios įstaigos įstatus iki steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti visi steigėjai. Iki VšĮ įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Jame turi būti paskirtas vadovas ir, jei numatyta įstatuose, kolegialūs valdymo organai.

Taip pat reikėtų pasirūpinti įstaigos pavadinimu ir jį rezervuoti Registrų centre.

Visi sudaryti dokumentai pateikiami notarui tvirtinti. Patvirtinti dokumentai paduodami Registro centrui, kuris, įregistravęs įstaigą, išduoda įstaigos pažymėjimą. Nuo tos dienos įstaiga bus laikoma įsteigta ir galės pradėti vykdyti savo veiklą.

Viešosios įstaigos lėšos, ūkinė-ekonominė veikla ir jos rezultatų apmokestinimas

Kokie yra viešosios įstaigos lėšų šaltiniai? VšĮ lėšas bei finansavimą sudaro:
1. dalininkų įnašai. Dalininkų įnašų dydį bei mokėjimo tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ir šį savo sprendimą įformina protokolu.
2. dotacijos. Neatlyginamai gavus turtą VšĮ tikslams įgyvendinti, arba lėšos, skirtos tokio turto įsigijimui;
3. tiksliniai įnašai, skirti griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Pvz., parama, gauta konkrečiai programai vykdyti. Parama, panaudota ne pagal paskirtį, taip pat rėmėjo grynais pinigais suteikta parama, viršijanti 250 BSĮ (bazinė socialinė išmoka) dydžio sumą (šiuo metu 32.500 Lt), apmokestinama be atskaitymų, taikant 20 proc. mokesčio tarifą. (PMĮ 5 str. 1 d. 4 p.)
4. kitas finansavimas (parama materialinėmis vertybėmis arba kita parama, davėjui nenurodžius jos panaudojimo konkretaus tikslo). Pvz., VšĮ turi galimybę pritraukti savo veiklos vykdymui 2 % mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, nes pagal LR Paramos ir labdaros įstatymo 7 str. turi teisę gauti paramą.
5. švietimo įstaigų iš biudžeto gautas finansavimas (mokinio krepšelis, steigėjo skiriamas tikslinis finansavimas).
6. pajamos iš ūkinės-komercinės veiklos. VšĮ privalo savo įstatuose aiškiai apibrėžti savo tikslus, nurodant veiklos sritis ir rūšis, bei, skirtingai negu akcinė bendrovė, privalo nurodyti baigtinį veiklų sąrašą. Toks reikalavimas išplaukia iš to, kad VšĮ gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams.

Viešosios įstaigos gautas pelnas, pagal LR VšĮĮ 14 str., gali būti naudojamas tik jos įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti. VšĮ pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

Galiojantis LR PMĮ neišskiria VšĮ iš kitų juridinių asmenų ir nustato prievolę mokėti pelno mokestį, uždirbus pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos. LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 4 d. nustato, kad nuo 2009 m. pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, viršijanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama 20% pelno mokesčiu. Tačiau, jei uždirbtos pajamos yra skiriamos tenkinančiai viešuosius interesus veiklai finansuoti, tada tokios pajamos nėra apmokestinamos.

Vadinasi, pelno nesiekiančių vienetų pajamos nepriskiriamos ūkinės komercinės veiklos pajamoms, jeigu tenkinamos dvi sąlygos:
- jeigu pajamos gautos iš įstatuose numatytos visuomenei naudingos veiklos, kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus,
ir
- tos pajamos skiriamos įstatuose numatytai tokiai veiklai finansuoti.

Norinti įgyti paramos gavėjo statusą pelno nesiekianti organizacija, privalo kreiptis į Registrų centrą, pateikdama prašymą suteikti paramos gavėjo statusą ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą.

VšĮ gali ne tik gauti, bet taip pat teikti paramą kitiems paramą galintiems gauti subjektams. LR PMĮ 28 str. nustato, kad iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 BSĮ (250x130Lt=32.500Lt) dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį.

Pvz., VšĮ uždirbo 700.000 Lt Leidžiami atskaitymai sudaro 100.000 Lt Apmokestinamas pelnas lygus 600.000 Lt VšĮ kitai įstaigai banko pavedimu pervedė 100.000 Lt ir grynaisiais perdavė 100.000 Lt paramos. Bendra paramos suma 200 000 Lt Iš uždirbtų pajamų VšĮ dar gali atskaityti 100.000 Lt paramos pervestos banko pavedimu ir 32.500 Lt paramos perduotos grynais pinigais. Suma 67.500 Lt (100.000 – 32.500) negali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams, kadangi viršija 250 BSĮ.

Viešųjų įstaigų reorganizavimas

VšĮ reorganizavimą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Viešųjų įstaigų įstatymas. LR CK 2.95 str. paaiškina, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Numatomi du reorganizavimo būdai: jungimo ir skaidymo. Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas. Juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas. LR CK 2.98 str. numato, kad reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių atskiras juridinių asmenų teisines formas, nustatytas išimtis. LR VšĮĮ nenumato reorganizavimo išimčių, todėl reorganizavime dalyvauti gali tik viešosios įstaigos.

Viešųjų įstaigų pertvarkymas

Pertvarkymas pagal Civilinį kodeksą - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį (pvz., UAB).

VšĮĮ 16 str. numato, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą ir negali būti pertvarkoma į privatųjį juridinį asmenį, tačiau tai bendrasis reikalavimas. Specialūs įstatymai gali leisti pertvarkyti VšĮ į privačius juridinius asmenis. Pvz., naujo LR Mokslo ir studijų įstatymo 97 str. nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos nevalstybinės aukštosios mokyklos steigėjo sprendimu turi teisę pakeisti nevalstybinės aukštosios mokyklos teisinę formą į jo pasirinktą privataus juridinio asmens teisinę formą.

Į biudžetinę įstaigą VšĮ gali būti pertvarkoma, kai VšĮ savininkas yra valstybė arba savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios VšĮ įstatuose nurodytus tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus.

Į paramos labdaros ir paramos fondą gali būti pertvarkoma, kai jos dalininkais nėra valstybė ar savivaldybės.

Teisinės formos privalumai ir trūkumai

VšĮ paskirtis – tenkinti visuomeninius interesus, todėl tokia forma yra pasirenkama, kai norima vykdyti visuomeninius projektus. Viešųjų įstaigų pavyzdžių įvairiose sferose galime rasti labai daug, tai ligoninės, sporto klubai, agentūros, centrai, teatrai, meno galerijos, įstaigos, kurių tikslas yra vykdyti įvairius visuomeninius projektus, pvz., VšĮ „Vilnius – kultūros sostinė“ ir kt.

Apibendrinant visą informaciją, galime išskirti tokius pagrindinius VšĮ privalumus ir trūkumus: