Jeigu kada nors laikėte rankose metalinį daiktą su tobulai glotniu, blizgančiu, vienspalviu paviršiumi – labai tikėtina, kad tai buvo milteliniu būdu dažytas gaminys. Miltelinis dažymas šiandien naudojamas visur: nuo radiatorių ir tvorų iki automobilių ratlankių ir net baldų rėmų. Atrodo patraukliai, ilgai išlieka, atsparu – kodėl gi to nedarant namie? O štai čia ir prasideda įdomioji dalis.

Trumpai tariant: miltelinis dažymas nėra tas darbelis, kurį užsimaukšlinęs pirštines gali atlikti garaže tarp dviejų kavos puodelių. Tai – rimtas pramoninis procesas. Ir ne, jis visai netinka mėgėjams namuose. Kodėl? Paaiškinu.

Kas išvis yra tas miltelinis dažymas?

Paprastai tariant, tai yra dažymo būdas, kai dažai naudojami ne skystu, o miltelių pavidalu. Šie milteliai yra specialūs polimeriniai pigmentai, kurie purškiami ant įelektrinto paviršiaus – dažniausiai metalo. Milteliai prilimpa dėl elektrostatinio krūvio, o po to visas daiktas įdedamas į krosnį, kur dažai ištirpsta ir sukietėja, suformuodami itin tvirtą dangą. Jokio tirpiklio, jokio vargo su džiūvimu – viskas iškepama kaip koks spalvotas pyragas 180–200 °C temperatūroje.

Rezultatas? Labai atspari, lygi, be jokių lašėjimų ar dryžių, danga. Ir, svarbiausia – ilgaamžė.

Kodėl žmonės susigundo daryti tai namie?

Na, pirmiausia – dėl išvaizdos. Miltelinis dažymas atrodo kietai. Be to, internete pilna patarimų, kaip „už centus“ įsirengti savo dažymo kamerą. Kai kurie netgi pasitelkia senas orkaites, modifikuotas dažymo kabinas iš šaldytuvų korpusų ar naudotus purkštuvus. Skamba kaip projektas? Ir yra. Tik ne toks, kurį norėtum baigti dūmų kamuoliu garaže.

Kodėl nerekomenduojama bandyti to daryti namie?

Pirma ir svarbiausia – temperatūra. Milteliniai dažai aktyvuojami tik esant labai aukštai temperatūrai (180–200 °C). Įprasta virtuvinė orkaitė? Pamiršk. Ji ne tik nepasieks reikiamos temperatūros tolygiai, bet dar ir taps visam laikui nevalgoma. Tie milteliai – tai chemija. O suvalgyti picą iš orkaitės, kurioje prieš tai „kepė“ metalinis dažytas rėmas? Ne, ačiū.

Antra – saugumas. Milteliniai dažai – tai ne miltai. Įkvėpti jų, ypač be tinkamos apsaugos, yra pavojinga sveikatai. Be to, milteliai ore sukuria sprogų mišinį (rimtai!). Jei netyčia ore pasklidusi dalelių koncentracija susiliečia su kibirkštimi – galima mažų mažiausiai išsigąsti. O blogiausiu atveju – rimta žala tiek turtui, tiek žmogui.

Trečia – reikalinga įranga. Profesionaliam milteliniam dažymui reikalingas specialus purkštuvas (elektrostatinis pistoletas), dažymo kamera su ventiliacija, dulkėtumo kontrolė ir krosnis, kuri pasiekia reikiamą temperatūrą. Visa tai kainuoja ne tik pinigus, bet ir vietą, laiką bei supratimą, kaip viskas veikia kartu.

Pramoninis miltelinis dažymas – kodėl jis toks efektyvus?

Profesionaliose miltelinio dažymo įmonėse viskas vyksta pagal griežtus standartus. Prieš dažant paviršius kruopščiai paruošiamas – valomas, nušlifuojamas, nuriebalinamas, kartais fosfatuojamas. Po to automatiškai arba rankiniu būdu purškiami dažai, ir gaminys keliauja į specialią krosnį, kur viskas sukietėja iki norimo rezultato. Visa aplinka yra kontroliuojama: temperatūra, drėgmė, dulkių kiekis. Būtent dėl to rezultatas būna tobulas – be nelygumų, be įtrūkimų, be burbuliukų.

Be to, pramoninis dažymas leidžia rinktis iš šimtų spalvų, skirtingų tekstūrų (blizgi, matinė, struktūrinė) ir net specialių efektų. Tokie dažai tampa atsparūs UV spinduliams, drėgmei, korozijai, smūgiams. Todėl jie dažnai naudojami lauko baldams, automobiliams, fasado detalėms ir viskam, kas turi tarnauti ilgai.

Taigi… gal visgi palikti tai profesionalams?

Tikrai taip. Nebent esi chemikas, inžinierius ir turi sandėlį su pramonine įranga – miltelinį dažymą geriausia palikti tiems, kurie tai daro kasdien. Tai ne tik pavojinga, bet ir sudėtinga technologija, kuri reikalauja daug patirties ir tinkamų sąlygų.

Namie dažyti – galima. Yra puikių skystų dažų metalui, kurie irgi atsparūs, ir saugūs naudoti garaže ar kieme. O jei nori tikrai gero rezultato – geriau nusivežk detalę į miltelinio dažymo cechą. Rezultatas džiugins daug metų. Ir nereikės kvėpuoti „chemijos debesimi“, kad pasiektum tobulą spalvą.