Mažoji bendrija (MB) – viena populiariausių verslo formų Lietuvoje, ypač tinkama smulkiam ir vidutiniam verslui. Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais net apie 60 % naujų įmonių šalyje sudaro būtent mažosios bendrijos, kas rodo augantį šios formos populiarumą. Šią juridinę formą dažnai renkasi jaunieji verslininkai, nes MB steigimas nereikalauja didelių pradinių investicijų, o startuoliams taikomos tam tikros mokestinės lengvatos. Vienas didžiausių MB privalumų – ribota civilinė atsakomybė: MB nariai už bendrijos prievoles atsako tik įmonės turtu, o ne savo asmeniniu – taip apsaugomas jų asmeninis turtas nesėkmės atveju. Be to, MB įstatymai nenumato minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo, todėl verslą pradėti paprasčiau. Šiame straipsnyje aptarsime, ką būtina žinoti steigiant MB: nuo esminių šios verslo formos ypatybių ir privalumų iki steigimo proceso žingsnių bei svarbiausių reikalavimų.

Kas yra mažoji bendrija?

Mažoji bendrija – tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurį gali steigti tik fiziniai asmenys (ne daugiau nei 10 steigėjų). MB gali vykdyti bet kokią teisėtą komercinę veiklą, jei tam nereikia gauti specialios licencijos. Kadangi MB steigėjai laikomi ribotos atsakomybės subjektais, jie už neįvykdytas bendrijos prievoles atsako tik bendrijos (įmonės) turtu, o ne savo asmeniniu – tai reiškia, jog verslo rizika neperkelia grėsmės asmeniniam narių turtui. Taip pat MB juridinė forma pasižymi tuo, kad nėra nustatytas privalomas įstatinio kapitalo dydis – steigėjams nereikia sukaupti pradinio kapitalo verslui pradėti.

MB gali būti steigiama tiek vieno žmogaus, tiek kelių asmenų grupės. Vis dėlto įstatymuose numatytas maksimalus mažosios bendrijos narių skaičius yra 10 asmenų. Dėl šios priežasties MB puikiai tinka šeimos ar nedidelei bendraminčių įmonei, tačiau gali netikti, jei planuojama plėtra pritraukiant daug naujų dalyvių. Pagal savo esmę MB užima tarpinę poziciją tarp individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės – ji suteikia daugiau struktūros ir apsaugų nei individuali veikla, bet yra paprastesnė nei UAB.

Mažosios bendrijos privalumai

• Ribota atsakomybė. MB nariai rizikuoja tik bendrijos turtu – asmeninis turtas apsaugotas nuo verslo kreditorių pretenzijų, pavyzdžiui, kreditoriai negalės nukreipti išieškojimo į MB narių asmeninį būstą ar automobilį.
  
• Nereikia įstatinio kapitalo. Steigiant MB nebūtina formuoti jokio pradinio kapitalo, todėl verslo startas nereikalauja didelių lėšų.
  
• Galima steigti vienam asmeniui. Mažąją bendriją gali įsteigti ir vienas žmogus, o prireikus vėliau galima prijungti iki 9 papildomų narių.
  
• Lankstus narių skaičius. MB gali turėti iki 10 narių – daugiau nei individuali veikla, bet mažiau nei UAB, akcininkų skaičius neribojamas ir tarp jų gali būti juridiniai asmenys. Šis formatas optimalus smulkiai grupei verslininkų.
  
• Paprastesnis steigimas ir administravimas. Lyginant su UAB, Mažosios bendrijos steigimas yra greitesnis ir pigesnis, nereikia notaro, jei steigiama elektroniniu būdu, nėra kapitalo įmokos. Taip pat MB patiria mažiau prievolių, pavyzdžiui, neprivalomas revizorius ar valdyba.
  
• Lengvas pasitraukimas. MB narys gali palikti bendriją atsiimdamas savo įnašą arba perleisdamas (parduodamas) savo nario teises kitam asmeniui. Tai leidžia gana laisvai keisti MB sudėtį.
  
• Galimybė paskirstyti pelną avansu. MB nariai gali gauti išmokas iš pelno nelaukdami finansinių metų pabaigos, jei tai numatyta nuostatuose.
  
• Mokestinės lengvatos. MB, kuri atitinka smulkios įmonės kriterijus, gali naudotis pelno mokesčio lengvatomis, pavyzdžiui, pirmaisiais veiklos metais pelno mokestis gali būti 0 %, vėliau – lengvatinis 5 % tarifas vietoje standartinio 15 %.
  
• Supaprastinta apskaita. Mažosioms bendrijoms keliami mažiau griežti buhalterinės apskaitos reikalavimai nei, pavyzdžiui, akcinėms bendrovėms. Tai reiškia šiek tiek mažesnę administracinę naštą, ypač kai MB nedidelė.
  

MB steigimo etapai

1. Pavadinimo pasirinkimas ir rezervacija. Sukurkite unikalų būsimos MB pavadinimą ir patikrinkite, ar jis atitinka juridinių asmenų pavadinimų reikalavimus. Rezervuokite pavadinimą Juridinių asmenų registre (JAR).
   
2. Steigimo dokumentų parengimas. Paruoškite mažosios bendrijos steigimo aktą, jei steigėjas vienas, arba steigimo sutartį, jei steigėjų daugiau, ir MB nuostatus. Šiuose dokumentuose nustatykite MB tikslus, narių teises bei pareigas, pelno skirstymo ir valdymo tvarką.
   
3. Buveinės adreso nustatymas. Nustatykite oficialų MB buveinės adresą. Jei patalpos, kur registruojama buveinė, jums nepriklauso, gaukite patalpų savininko sutikimą, kad jos gali būti naudojamos kaip juridinio asmens buveinė.
   
4. Dokumentų tvirtinimas (jei taikoma). Jei MB steigiama ne elektroniniu būdu, visus steigimo dokumentus (steigimo sutartį/aktą, nuostatus ir prašymą registruoti MB) reikia patvirtinti notariškai.
   
5. Registravimas Registrų centre. Pateikite steigimo dokumentus Registrų centrui (Juridinių asmenų registrui). Jei dokumentai paruošti teisingai, MB paprastai įregistruojama per kelių dienų laikotarpį.
   

Pastaba: Steigiant MB elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą, notaro paslaugų nereikia – visus dokumentus steigėjai pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tokiu atveju procesas vyksta greičiau ir pigiau, tačiau visi MB steigėjai privalo turėti galiojantį e. parašą.

Ką būtina žinoti prieš steigiant MB

Steigėjai ir nariai: Mažąją bendriją gali steigti tik fiziniai asmenys, jų skaičius ribojamas iki 10 narių. Šis apribojimas reiškia, kad MB skirta smulkesniam verslui – jei planuojate labai plėstis ar pritraukti daug akcininkų, MB formatas gali nebūti tinkamas. Pavyzdžiui, MB negalėsite įtraukti strateginio investuotojo (įmonės), nes juridiniams asmenims neleidžiama tapti MB nariais. Ribotas narių skaičius ateityje gali apsunkinti kapitalo pritraukimą – tokiais atvejais verčiau iš anksto svarstyti steigti UAB, kur tokių ribojimų nėra.

Valdymo tvarka: MB vidinį valdymą reguliuoja patys nariai, todėl nuo jų tarpusavio susitarimų priklauso, kaip sklandžiai veiks bendrija. Įstatymai nenumato detalios sprendimų priėmimo ar pelno paskirstymo tvarkos MB viduje. Dėl to labai svarbu dar steigimo metu aptarti ir nuostatuose užfiksuoti, kaip bus priimami sprendimai, pavyzdžiui, balsų dauguma ar vienbalsiai, kaip dalijamas pelnas, kaip priimami nauji nariai. Nesant aiškios tvarkos, vėliau gali kilti nesutarimų tarp narių – pasitaiko atvejų, kai bendrijos nariai susipyksta dėl pelno dalybų neturėdami iš anksto nustatytų taisyklių. To galima išvengti iš anksto aptarus visas bendros veiklos sąlygas ir jas įtvirtinus raštu.

Vadovas ir darbo santykiai: MB gali veikti be vadovo, tuomet MB atstovauja vienas iš narių, arba turėti paskirtą vadovą, kuris gali būti MB narys arba ne narys. Svarbu tai, kad MB nariai nėra darbuotojai – jie nedirba MB pagal darbo sutartį, o gauna dalį pelno kaip bendrijos nariai. Jei skiriamas samdomas MB vadovas, su juo sudaroma civilinė paslaugų sutartis, o ne darbo sutartis. Ši aplinkybė sumažina administracinę naštą, nereikia pildyti darbo sutarčių, mokėti darbo užmokesčio mokesčių už narius, tačiau nariai savarankiškai rūpinasi savo įmokomis pagal galiojančius teisės aktus. Planuojant MB veiklą, pravartu pasikonsultuoti su buhalteriu ar teisininku, kad tinkamai įvertintumėte šiuos aspektus.

MB apskaitos ypatumai

Mažosioms bendrijoms taikoma supaprastinta apskaitos tvarka, tačiau tai nereiškia, kad buhalteriją galima visiškai apleisti. Jei MB tampa PVM mokėtoja ar įdarbina samdomų darbuotojų, jos apskaitos apsunkimas tampa panašus į kitų įmonių – prievolių (deklaracijų, ataskaitų) kiekis ir sudėtingumas nenusileidžia UAB ar kitoms formoms. Įstatymai leidžia MB apskaitą tvarkyti pačiam MB vadovui, jei jis yra bendrijos narys, tačiau prieš prisiimant šią naštą būtina kritiškai įvertinti savo kompetenciją ir galimybes. Tinkamai vesti buhalteriją reikalauja specifinių žinių ir laiko – asmeniui, neturinčiam buhalterinio išsilavinimo ar patirties, gali kilti rimtų sunkumų, kurių pasekmė bus klaidos apskaitoje ir finansinės nuobaudos. Dėl šios priežasties neretai racionaliausia išeitis yra kreiptis į profesionalius buhalterius – patikėti MB apskaitos tvarkymą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba samdomam buhalteriui. Taip sutaupysite laiko ir užtikrinsite, kad bendrijos finansai tvarkomi tinkamai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai MB vadovai, neturėdami buhalterinės patirties, apsiima tvarkyti apskaitą ir neišvengia klaidų. Pavyzdžiui, pavėluotai pateiktos PVM deklaracijos ar neteisingai apskaičiuoti mokesčiai MB gali užtraukti finansinių sankcijų. Tad verta kritiškai įvertinti savo galimybes – jei buhalterija atrodo per sudėtinga, geriau kreiptis pagalbos, nei vėliau mokėti už klaidas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie MB

Kuo skiriasi mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB)?

Pagrindiniai skirtumai susiję su steigimo formalumais, kapitalu ir dalyvių skaičiumi. MB neturi minimalaus įstatinio kapitalo (UAB privalo turėti mažiausiai 2 500 € kapitalą), MB narių gali būti iki 10 fizinių asmenų (UAB akcininkų skaičius neribojamas ir gali būti juridiniai asmenys). Taip pat MB valdymas paprastesnis – nebūtina sudaryti valdybos, nėra prievolės rengti tiek daug oficialių posėdžių ar turėti auditoriaus, kaip UAB. Kita vertus, UAB tinkamesnė, jei planuojate pritraukti stambių investuotojų ar norite turėti daugiau savininkų – UAB akcijas gali įsigyti neribotas skaičius asmenų, kai tuo tarpu MB taikomas 10 narių limitas. Be to, UAB dažnai suteikia solidesnį įvaizdį didesnio masto partneriams, tuo tarpu MB privalumas – mažesni steigimo ir administravimo kaštai bei paprastesnė valdymo struktūra. Apibendrinant: MB labiau tinka smulkiam verslui be didelių plėtros ambicijų, o UAB – augančiam verslui, siekiančiam pritraukti kapitalo ir solidumo.

Kuo skiriasi mažoji bendrija ir individuali veikla pagal pažymą?

Individuali veikla (IV) – tai veiklos forma, kai fizinis asmuo verčiasi verslu savo vardu, nereikalaudama atskiro juridinio asmens steigimo. Jos privalumai – itin paprastas įteisinimas (pakanka užregistruoti veiklą) ir lankstumas, tačiau didžiausias trūkumas – neribota atsakomybė (verslininkas atsako visu savo turtu). Mažoji bendrija, priešingai, yra juridinis asmuo, suteikiantis ribotos atsakomybės apsaugą jos nariams. MB tinka, jei verslą vykdo keli žmonės ar norima aiškiau atskirti asmeninius ir įmonės finansus. Tiesa, MB apskaita ir veiklos administravimas yra sudėtingesni nei individualios veiklos: reikės vesti buhalteriją, teikti finansines ataskaitas. Pavyzdžiui, nepasisekus verslui, individualią veiklą vykdantis asmuo rizikuoja visu savo turtu, o MB nariai – tik bendrijos turtu. Vis dėlto IV labiau tinka labai mažo masto veiklai su minimaliomis pajamomis, kai norima itin paprastų apskaitos tvarkymo sąlygų, o MB – kai siekiama sukurti atskirą įmonę su aiškesne struktūra ir galimybe plėsti veiklą įtraukiant kitus narius.

Kiek laiko trunka ir kiek kainuoja MB įsteigimas?

Elektroniniu būdu mažąją bendriją galima įregistruoti gana greitai – dažniausiai per 1–3 darbo dienas, jei visi dokumentai paruošti tinkamai. Steigiant notariškai, procesas gali užtrukti ilgiau dėl dokumentų tvirtinimo ir suderinimo. MB steigimo kaštai nėra dideli: reikia sumokėti Juridinių asmenų registro mokestį už registravimą (keliasdešimt eurų) ir, jei rezervuojate pavadinimą atskirai – nedidelį rezervacijos mokestį. Kadangi MB nereikalauja įstatinio kapitalo suformavimo, lyginant su UAB iškart sutaupote 2 500 € pradinio įnašo. Notaro paslaugos kainuos papildomai, jei pasirinksite ne elektroninį steigimą. Visas procesas gali būti atliktas nuotoliniu būdu, neišeinant iš namų. Palyginimui, UAB steigimas paprastai trunka ilgiau ir reikalauja didesnių sąnaudų (vien įstatinis kapitalas – 2 500 €), tuo tarpu MB neturi tokios finansinės naštos ir gali pradėti veikti vos per kelias dienas. Apibendrinus, MB įsteigimas yra vienas iš pigesnių ir greitesnių įmonės įsteigimo būdų Lietuvoje.

Kokius mokesčius turi mokėti mažosios bendrijos nariai?

Mažoji bendrija, kaip juridinis asmuo, moka pelno mokestį (pirmaisiais metais 0 %, vėliau – lengvatinį 5 % arba standartinį 15 % tarifą, priklausomai nuo aplinkybių). Pačią MB pasiekęs pelnas gali būti paskirstomas nariams – iš jų gautų išmokų mažosios bendrijos nariai turi sumokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį (GPM). Taip pat MB nariai privalo pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis. Jei MB narys nėra draustas kitur (pavyzdžiui, nėra papildomai dirbantis pagal darbo sutartį), jis kas mėnesį turi mokėti PSD įmoką (šiuo metu – 6,98 % nuo minimalios mėnesinės algos). VSD įmokos mokamos kartą per metus nuo faktiškai iš MB gauto pelno (už 2023 m. – 20,72 % nuo pusės pelno sumos). Šios įmokos užtikrina MB nariams socialines garantijas – kaupiamas stažas pensijai, galioja sveikatos draudimas. Pažymėtina, kad MB neturi išimčių dėl PVM – jei per metus bendrijos pajamos viršija 45 000 €, ji privalo registruotis PVM mokėtoja ir teikti PVM deklaracijas bei mokėti šį mokestį kaip ir kiti verslo subjektai.

Ar mažoji bendrija gali samdyti darbuotojus?

Taip, mažoji bendrija gali turėti darbuotojų – ji gali sudaryti darbo sutartis ir samdyti darbuotojus kaip bet kuri kita įmonė. MB samdomiems darbuotojams taikomi tie patys darbo įstatymai ir mokesčiai, kaip ir kitur. Svarbu atskirti, kad patys MB nariai nėra laikomi bendrijos darbuotojais (jie yra savininkai), todėl darbuotojus paprastai samdoma tuomet, kai reikia atlikti tam tikras funkcijas (pvz., buhalterijos, pardavimų ar gamybos užduotis).

Išvada

Mažoji bendrija – patraukli verslo forma tiems, kurie siekia lanksčiai ir greitai pradėti verslą su ribota atsakomybe. MB steigimas yra paprastesnis nei daugelio kitų juridinių formų, o jos privalumai (nenaudojamas asmeninis turtas atsakomybei, nereikalaujamas kapitalas) suteikia verslo pradžiai pagreitį. Visgi, norint sklandžiai vystyti MB veiklą, svarbu tinkamai pasiruošti steigimo procesui: parengti aiškius nuostatus, susipažinti su teisiniais reikalavimais ir nebijoti pasitarti su specialistais. Tinkamai įsteigta ir valdoma mažoji bendrija gali tapti puikia platforma sėkmingam smulkiam verslui – ji sujungia verslo draugus ar šeimos narius bendrai veiklai, suteikdama jiems saugumo jausmą ir galimybę lanksčiai augti. Mažąją bendriją smulkiam verslui – tokių bendrijų Lietuvoje jau priskaičiuojama per 47 000, – galima drąsiai vadinti puikia platforma sėkmingam smulkiam verslui. Ne veltui daugelis jaunų verslų startuoja būtent kaip MB – tai lanksčiausia forma išbandyti verslo idėją su minimalia rizika ir sąnaudomis, kartu turint teisinę apsaugą verslo nesėkmės atveju. Ne vienas smulkusis verslas – nuo kepyklėlės iki technologijų startuolio – pirmuosius žingsnius žengė būtent kaip MB. Prireikus vėliau tokią bendriją galima nesunkiai pertvarkyti į kitą juridinę formą, pavyzdžiui, į UAB.