
Mažoji bendrija dažnai pasirenkama verslo pradžioje, kai veiklą vykdo vienas ar keli žmonės, o valdymo struktūra yra gana paprasta. Tačiau verslui augant atsiranda naujų poreikių. Vieni verslininkai nori į komandą priimti daugiau atsakomybės prisiimantį partnerį, kiti ieško papildomo kapitalo, o treti siekia perskirstyti sprendimų priėmimo ir pelno paskirstymo teises. Tokiose situacijose neišvengiamai kyla klausimas, ar esama teisinė forma vis dar tinkama tolimesnei plėtrai.
Naujo partnerio atsiradimas savaime nereiškia, kad būtinas MB pertvarkymas. Lietuvos teisės aktai leidžia keisti mažosios bendrijos narių sudėtį, priimti naujus narius ir tam tikrose ribose susitarti dėl kitokio pelno paskirstymo bei valdymo. Vis dėlto, kai planuojama pritraukti juridinį asmenį kaip investuotoją, sukurti sudėtingesnę nuosavybės struktūrą arba perduoti verslo dalį keliems investuotojams, gali būti racionalu svarstyti uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą.
Kada naują partnerį galima priimti nekeičiant teisinės formos?
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą, vienoje MB gali būti ne daugiau kaip 10 narių. Todėl verslas, kurį pradėjo du asmenys, gali priimti trečią ar ketvirtą partnerį ir toliau veikti ta pačia teisine forma.
Naujas narys priimamas mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka, narių susirinkimo sprendimu. Įstatymas numato, kad sprendimai dėl naujų narių priėmimo priimami vienbalsiai. Tai reiškia, kad esamiems nariams būtina susitarti dėl naujo žmogaus dalyvavimo versle sąlygų.
Prieš priimant partnerį reikėtų išsiaiškinti keletą praktinių klausimų:
- Kokį piniginį ar nepiniginį įnašą naujas narys perduos bendrijai;
- Kokias teises dalyvauti priimant sprendimus jis turės;
- Kaip tarp narių bus paskirstomas uždirbtas pelnas;
- Kokias pareigas ir atsakomybės sritis prisiims naujasis partneris;
- Kokia tvarka narys galės pasitraukti iš bendrijos arba perleisti savo teises.
Vien nario priėmimo dokumentų nepakanka sklandžiam ilgalaikiam bendradarbiavimui užtikrinti. Jeigu naujas partneris į verslą ateina su reikšmingu kapitalu arba specifinėmis kompetencijomis, naudinga iš anksto susitarti ir dėl strateginių sprendimų, informacijos teikimo bei ginčų sprendimo.
Taip pat būtina atnaujinti atitinkamus duomenis registruose ir, jeigu reikia, pakeisti bendrijos nuostatus. e-seimas.lrs.lt+2
Partnerių teisės ir pelno paskirstymas: kodėl svarbūs vidaus susitarimai?
Vienas svarbiausių mažosios bendrijos privalumų yra galimybė gana lanksčiai organizuoti narių tarpusavio santykius. Skirtingai nei UAB, kurioje dalyvavimas bendrovės kapitale išreiškiamas akcijomis, mažojoje bendrijoje nariai turi įstatymo ir nuostatų apibrėžtas dalyvavimo teises.
Pavyzdžiui, du verslo partneriai gali būti įnešę skirtingos vertės įnašus, tačiau susitarti dėl kitokio pelno paskirstymo, jeigu tai tinkamai įforminama ir neprieštarauja teisės aktams. Toks sprendimas gali būti naudingas, kai vienas narys suteikia didžiąją dalį finansavimo, o kitas kasdien vadovauja veiklai ir prisideda savo darbu.
Vis dėlto svarbu atskirti tris skirtingus dalykus: įnašo dydį, teisę gauti pelno dalį ir balsavimo teises. Jie nėra automatiškai tapatūs. Balsavimo tvarkai taikomi įstatymo reikalavimai, todėl ne kiekvieną komercinį partnerių susitarimą galima tiesiogiai perkelti į bendrijos valdymo struktūrą.
Problemos dažniausiai prasideda tada, kai partneriai pasikliauja žodiniais susitarimais. Kol verslas nedidelis, tai gali atrodyti pakankama. Tačiau padidėjus apyvartai, atsiradus reikšmingam turtui ar nesutarimams dėl investicijų, skirtingi lūkesčiai tampa rimtų konfliktų priežastimi.
Todėl prieš perskirstant dalyvavimo versle teises verta peržiūrėti bendrijos nuostatus, įvertinti mokestines pasekmes ir raštu įforminti susitarimus, kurie yra teisiškai įgyvendinami.
Išorinis investuotojas: kada mažosios bendrijos galimybės tampa ribotos?
Ne kiekvienas investuotojas nori aktyviai dalyvauti kasdienėje įmonės veikloje. Dalis jų siekia finansuoti augimą ir už tai gauti aiškiai apibrėžtą dalyvavimo versle teisę, galimybę ateityje parduoti savo investiciją arba gauti pelno dalį.
Jeigu investuotojas yra fizinis asmuo, jis gali tapti mažosios bendrijos nariu, jeigu laikomasi teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau situacija pasikeičia, kai investuoti nori kita įmonė, investicinis fondas ar juridinio asmens statusą turinti verslo grupė.
Lietuvos teisės aktai neleidžia juridiniams asmenims būti mažosios bendrijos nariais. Todėl juridinis asmuo negali tiesiog įgyti MB nario teisių taip, kaip galėtų įsigyti UAB akcijų. e-seimas.lrs.lt+1
Tokiais atvejais galimi keli skirtingi sprendimai. Investuotojas gali suteikti paskolą, finansuoti konkretų projektą pagal sutartį arba, jeigu siekiama dalyvavimo nuosavybėje, gali būti svarstomas verslo teisinės formos pakeitimas.
Svarbu suprasti, kad paskola ir investicija į nuosavybę nėra lygiaverčiai sprendimai. Paskolos atveju atsiranda prievolė grąžinti lėšas pagal sutartas sąlygas. Investuotojui tampant akcininku, keičiasi nuosavybės ir valdymo struktūra.
Todėl prieš pradedant derybas būtina aiškiai nustatyti, ko iš tiesų siekia abi pusės: papildomo finansavimo ar ilgalaikės partnerystės, paremtos dalyvavimu įmonės kapitale.
Kada MB pertvarkymas į UAB tampa racionaliu sprendimu?
Uždaroji akcinė bendrovė gali būti tinkamesnė teisinė forma, kai verslas planuoja sistemingai pritraukti investuotojus, kurti dukterines įmones arba ateityje parduoti dalį verslo.
Pagrindinis skirtumas yra nuosavybės struktūra. UAB kapitalas padalytas į akcijas, todėl galima aiškiai apibrėžti, kokia įmonės dalis priklauso konkrečiam akcininkui. Be to, UAB akcininkais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Tai ypač aktualu, kai į verslą ateina strateginis investuotojas, kuris mainais už finansavimą nori įsigyti, pavyzdžiui, 20 ar 30 procentų bendrovės akcijų.
Akcijų struktūra taip pat gali būti patogesnė planuojant tolesnius investavimo etapus, sudarant akcininkų sutartis ar numatant verslo dalies perleidimą ateityje.
Vis dėlto teisinės formos pakeitimas susijęs su papildomais reikalavimais. Pertvarkant mažąją bendriją į UAB, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktų. UAB minimalus įstatinis kapitalas Lietuvoje yra 1 000 eurų.
Taip pat reikia parengti reikalingus dokumentus, priimti sprendimus, įvertinti turto ir įsipareigojimų būklę, atlikti taikomas viešinimo bei registravimo procedūras ir suformuoti naują valdymo struktūrą. Konkrečios procedūros priklauso nuo pertvarkymo aplinkybių ir įstatymų reikalavimų. Infolex+2
Esamos įmonės pertvarkymas ar visiškai naujos bendrovės steigimas?
Verslininkai kartais mano, kad į verslą atėjus naujam investuotojui paprasčiausia įregistruoti kitą juridinį asmenį. Tačiau toks sprendimas ne visada ekonomiškai pagrįstas.
Jeigu mažoji bendrija jau turi klientų, sudarytų ilgalaikių sutarčių, darbuotojų, turto, leidimų ir nusistovėjusius verslo procesus, naujo juridinio asmens sukūrimas gali pareikalauti daugiau organizacinių veiksmų nei esamos bendrijos pertvarkymas.
Pertvarkymo atveju juridinis asmuo tęsia veiklą pakeitęs teisinę formą. Tai nėra įmonės likvidavimas ir visiškai naujo juridinio asmens įregistravimas. Vis dėlto būtina įvertinti, ar esamose sutartyse nėra sąlygų, susijusių su teisinės formos pasikeitimu, finansavimu ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
Tuo tarpu įmonių steigimas gali būti tikslingesnis pasirinkimas, jeigu partneriai ketina pradėti iš esmės naują veiklos kryptį, atskirti skirtingų projektų rizikas arba sukurti bendrą įmonę, nepriklausomą nuo iki tol vykdyto verslo.
Pavyzdžiui, mažoji bendrija, užsiimanti programinės įrangos kūrimu, gali norėti kartu su nauju investuotoju plėtoti atskirą technologinį produktą. Tokiu atveju naujos UAB įsteigimas gali leisti atskirti projekto finansus, intelektinę nuosavybę ir komercines rizikas nuo pagrindinės veiklos.
Tačiau reikia įvertinti, kam priklausys naujo produkto kūrimo rezultatai, kokiomis sąlygomis bus perduodamos teisės ir kaip bus finansuojama naujoji bendrovė.
Kokie papildomi klausimai kyla keičiant nuosavybės struktūrą?
Sprendimas dėl partnerio priėmimo neturėtų apsiriboti vien juridinės formos pasirinkimu. Praktikoje ne mažiau reikšmingi finansiniai, mokestiniai ir valdymo klausimai.
Pirmiausia svarbu tinkamai įvertinti verslą. Jeigu naujas partneris investuoja 50 000 eurų, tai savaime neatsako į klausimą, kokia verslo dalis jam turėtų priklausyti. Reikia nustatyti įmonės vertę, įvertinti skolas, būsimą pelningumą, intelektinę nuosavybę bei planuojamų investicijų panaudojimą.
Antra, būtina aiškiai apibrėžti partnerių atsakomybes. Vienas asmuo gali vadovauti įmonei, kitas rūpintis pardavimais, trečias būti tik finansiniu investuotoju. Tokia struktūra įmanoma, tačiau kiekvienos šalies teisės ir įsipareigojimai turi būti suderinti.
Trečia, verta iš anksto numatyti pasitraukimo iš verslo sąlygas. Kas atsitiks, jeigu vienas partneris norės parduoti savo dalį? Ar kiti turės pirmumo teisę ją įsigyti? Kaip bus nustatoma pardavimo kaina? Kokie sprendimai bus priimami nesutarus dėl tolesnės veiklos?
UAB atveju dalį šių klausimų galima reguliuoti akcininkų sutartimi ir įstatais, atsižvelgiant į imperatyvias įstatymų nuostatas. Mažojoje bendrijoje partnerių santykiai taip pat gali būti detalizuojami, tačiau būtina laikytis šiai teisinei formai būdingų apribojimų.
Be to, bet koks nario teisių perleidimas, naujų įnašų įnešimas ar teisinės formos pakeitimas gali turėti mokestinių ir apskaitos pasekmių. Todėl prieš pasirašant galutinius susitarimus naudinga pasikonsultuoti su teisininku ir mokesčių specialistu.
Kaip pasirinkti sprendimą, kuris netrukdytų verslo plėtrai?
Naujo partnerio priėmimas yra ne tik administracinis, bet ir strateginis verslo sprendimas. Jo pasekmės gali būti jaučiamos daugelį metų, todėl teisinę formą verta vertinti pagal ilgalaikius tikslus, o ne vien pagal dokumentų tvarkymo paprastumą.
Jeigu bendrijoje veikia keli fiziniai asmenys, investavimo poreikis nedidelis, o nariai gali efektyviai susitarti dėl sprendimų priėmimo, mažoji bendrija gali išlikti tinkama forma net ir augančiam verslui.
Tačiau jeigu planuojamas stambesnio kapitalo pritraukimas, juridinių asmenų dalyvavimas nuosavybėje ar sudėtingesnė akcininkų struktūra, MB pertvarkymas gali tapti svarbiu žingsniu stiprinant verslo investicinį patrauklumą.
Kita vertus, įmonių steigimas neturėtų būti vertinamas vien kaip alternatyva teisinės formos pakeitimui. Naujo juridinio asmens sukūrimas dažniausiai pagrįstas tuomet, kai reikia atskirti veiklas, įgyvendinti savarankišką projektą arba sukurti naują partnerystę nekeičiant esamos įmonės struktūros.
Svarbiausia prieš priimant galutinį sprendimą įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir tai, kaip verslas turėtų atrodyti po trejų ar penkerių metų. Tinkamai pasirinkta nuosavybės ir valdymo struktūra padeda išvengti papildomų pertvarkymų, sumažina konfliktų tarp partnerių riziką ir sudaro palankesnes sąlygas nuosekliai verslo plėtrai.






Parašykite komentarą